birželio 20, 2008
Alkoholio reklama arba pasižiūrėkim į save
"Karas keliuose" idėjai blėstant, karingai nusiteikusių "kovotojų" akys krypsta į jaunimo girtavimą. Gaivališka neapykanta ir noras su kuo nors kariauti aptemdė protą, o gal tiesiog išsiugdė teisuolio sindromas (AŠ esu TIESA/TEISINGUMAS).
Priešas "numero uno" - pardavėjai. Uždraust parduot nepilnamečiams. Ne uždraust pardavinėt sutemus. Nors ne, gal išvis uždraust pardavinėt. Hmmm nors irgi ne gal tegu dideliuose prekybos centruos pardavinėja, nes pačiam gali prireikt... - manau tokios mintys kirba "kovotojų" galvose. Mano galva, riboti pardavimą nepilnamečiams reikia, bet nebūkim naivųs, kad vien ribojimai ir draudimai ką nors išspręs.
Priešas numeris du - reklama. Uždrauskim alkoholio reklamą, tada jaunimėlis būdamas žalias ir kvailas, nežinos kas yra alkoholis ir nenorės. T.y. nežinos ką pirkti. Prisipirks limonado ar pienuko su bandelėm ir klausydami kaimo kapelijos suks ratelius ant pievelės. Gražu...
Nenagrinėsiu daugiau "priešų", nes, tiesą sakant, nežinau ir per daug nesidomiu tokiomis "šauniomis" akcijomis. Man juokingiausia ( o gal reikėtų sakyti - tragiškiausia? ), kad paraitotomis rankovėmis puolami visi, bet niekas nesivargina pasižiūrėti į save. Pažiūrėkime kaip švenčiamos šeimos/giminės šventės, jubiliejai. Ypač tos šventės, kur susirenka skirtingų kartų atstovai. Šventėmis jų net nevadina tai yra baliai, kurių tikslas "pašnekėti". Pašnekesiai prasideda žodžiais "nu išgeriam", "išgerk su mumis" ir pan. Aš asmeniškai dažnai susiduriu netgi su kaltinimais - "tau su seniais jau per žema gerti", "labai jau didelis ponas su ubagais negeri?" ir t.t. ir pan.
Gal prieš puolant stačia galva į "mūšį už teisingumą ir jaunimo blaivybę" pasižiūrėkime į save, į tradicijas kurias patys sukūrėme, pabandykime pasikeisti. Ar už šio karo pergalę irgi "perlaušim po buteliuką" ?
balandžio 10, 2008
Atviras identifikatorius - OpenID
Šiandien noriu pasidalinti mintimis apie OpenID. Nebūsiu pirmas rašantis apie OpenID, nebūsiu ir paskutinis. Nesistengsiu įrodinėti savo tiesų, tiesiog noriu išsakyti savo nuomonę ir požiūrį.
OpenID man pirmiausia "single sign-on" priemonė, t.y. identifikatorius, kuris nepriklausomai nuo paslaugos yra mano ir tik mano, nereikia "laužyti" galvos kokį susikurti prisijungimo vardą ar kokį slaptažodį. Beje reikalavimai slaptažodžiui skirtingose sistemose irgi skiriasi, tad universalaus slaptažodžio turėti neįmanoma. Tokį pat unikalumą suteikia prisijungimui naudojamas el.paštas, bet švaistytis el.paštu bet kur nesinori, dėl spam botų. Taigi šiuo atveju OpenID man suteikia unikalumą ir ramų miegą dėl spamo.
Antras patogumas, kad daugelyje OpenID naudojančių sistemų, jungiantis su OpenID nereikia pildyti ilgų registracijos formų, dalis duomenų užpildoma tiekėjo sistemoje išsaugotomis reikšmėmis. Todėl sistemas naudojančias OpenID išbandau, be jokių abejonių, nes tereikia prisijungti. Jei sistema nenaudoja OpenID tada prieš registruodamasis sudvejoju ar verta, o jei reikalinga el.pašto patvirinimas ar registracijos forma pernelyg ilga, dažniausiai numoju ranka ir negaištu laiko. Šiuo atveju manau prarandamas ne vienas potencialus sistemos vartotojas.
Esu skaitęs, kad kažkam užkliuvo jog OpenID, neidentifikuoja konkretaus žmogaus, t.y. Vienas žmogus gali turėti daugybę OpenID. Mano nuomone to ir neturėtų būti, juk ir el.pašto adresus ir netgi gyvenamasias vietas galima turėti kelias. Aš turiu kelis OpenID ir juos naudoju priklausomai nuo konteksto.
Lietuviškus OpenID tiekėjus žinau du : openid.lt ir person.lt. Turiu tiek person.lt tiek openid.lt sistemose OpenID, bet man artimesnis person.lt, gal dėl savo paprastumo, o gal pavadinimo :)
Keletas lietuviškų svetainių, kuriose buvau prisijungęs su OpenID (tiek person.lt, tiek openid.lt):
http://www.fotofabrikas.lt/
http://www.gute.lt/
https://www.mokejimai.lt/
http://www.superbustas.lt/
http://sirex.raguvele.lt/
http://skaityta.lt/
OpenID man pirmiausia "single sign-on" priemonė, t.y. identifikatorius, kuris nepriklausomai nuo paslaugos yra mano ir tik mano, nereikia "laužyti" galvos kokį susikurti prisijungimo vardą ar kokį slaptažodį. Beje reikalavimai slaptažodžiui skirtingose sistemose irgi skiriasi, tad universalaus slaptažodžio turėti neįmanoma. Tokį pat unikalumą suteikia prisijungimui naudojamas el.paštas, bet švaistytis el.paštu bet kur nesinori, dėl spam botų. Taigi šiuo atveju OpenID man suteikia unikalumą ir ramų miegą dėl spamo.
Antras patogumas, kad daugelyje OpenID naudojančių sistemų, jungiantis su OpenID nereikia pildyti ilgų registracijos formų, dalis duomenų užpildoma tiekėjo sistemoje išsaugotomis reikšmėmis. Todėl sistemas naudojančias OpenID išbandau, be jokių abejonių, nes tereikia prisijungti. Jei sistema nenaudoja OpenID tada prieš registruodamasis sudvejoju ar verta, o jei reikalinga el.pašto patvirinimas ar registracijos forma pernelyg ilga, dažniausiai numoju ranka ir negaištu laiko. Šiuo atveju manau prarandamas ne vienas potencialus sistemos vartotojas.
Esu skaitęs, kad kažkam užkliuvo jog OpenID, neidentifikuoja konkretaus žmogaus, t.y. Vienas žmogus gali turėti daugybę OpenID. Mano nuomone to ir neturėtų būti, juk ir el.pašto adresus ir netgi gyvenamasias vietas galima turėti kelias. Aš turiu kelis OpenID ir juos naudoju priklausomai nuo konteksto.
Lietuviškus OpenID tiekėjus žinau du : openid.lt ir person.lt. Turiu tiek person.lt tiek openid.lt sistemose OpenID, bet man artimesnis person.lt, gal dėl savo paprastumo, o gal pavadinimo :)
Keletas lietuviškų svetainių, kuriose buvau prisijungęs su OpenID (tiek person.lt, tiek openid.lt):
http://www.fotofabrikas.lt/
http://www.gute.lt/
https://www.mokejimai.lt/
http://www.superbustas.lt/
http://sirex.raguvele.lt/
http://skaityta.lt/
balandžio 03, 2008
Pašte pasimeta gyvenimai
Laiškai, viena seniausių komunikavimo priemonių, nepraranda savo įtakos ir šiais, aukštųjų technologijų, laikais. Sovietmečiu, skubios žinios buvo siunčiamos telegrafu. Šiandien, kai turime mobiliuosius telefonus, internetą, el.paštą, skubios žinios siunčiamos paštu. Ir ne registruotu laišku, kai paštas patvirtina, apie laiško įteikimą, bet paprastu laišku. Kaip žinia Lietuvos paštas neblizga savo paslaugų kokybe ir laiškai neretai pasimeta kažkur pakeliui.
"Na ir kas?" - paklausite jūs. Kad atsakyčiau į klausimą, papasakosiu trumpą įvykį, kuris palietė man artimus žmones.
Šeimai gimė naujagimis. Pagal visas tvarkas atliekami įvairųs tyrimai, kai kurie siunčiami į genetikos centrą. Taigi genetikos centras aptiko, kad naujagimis turi įgimtą gana retą nepagydomą genetikos ligą, kurios nepradėjus gydyti laiku, sutrinka mažylio vystymasis. Kaip manote, kokiu būdu pranešama apie tyrimo rezultatus? Žinoma, išsiunčiamas laiškas. Mano pažystamų atveju, laiškas keliavo lygiai savaitę. Kadangi dėl vėlavimo visos tolimesnės procedūros buvo atliekamos skubos tvarka, vaikutis nenukentėjo, bent jau gydytojai taip teigia. Bet buvę atvejų, kai laiškas pasimetė, ir tėvai sužinojo tik po gero mėnesio, dėl ko gydymas pradėtas per vėlai...
Nesiimsiu spręsti kas dėl to kalčiausias, nes mano nuomone kaltas tiek paštas, neužtikrinantis kokybiškų paslaugų. Tiek genetikos centras, kuris aplaidžiai vertina informacijos svarbą ir mažųjų ateitį atiduoda į aplaidžiai savo darbą atliekančios įmonės rankas.
"Na ir kas?" - paklausite jūs. Kad atsakyčiau į klausimą, papasakosiu trumpą įvykį, kuris palietė man artimus žmones.
Šeimai gimė naujagimis. Pagal visas tvarkas atliekami įvairųs tyrimai, kai kurie siunčiami į genetikos centrą. Taigi genetikos centras aptiko, kad naujagimis turi įgimtą gana retą nepagydomą genetikos ligą, kurios nepradėjus gydyti laiku, sutrinka mažylio vystymasis. Kaip manote, kokiu būdu pranešama apie tyrimo rezultatus? Žinoma, išsiunčiamas laiškas. Mano pažystamų atveju, laiškas keliavo lygiai savaitę. Kadangi dėl vėlavimo visos tolimesnės procedūros buvo atliekamos skubos tvarka, vaikutis nenukentėjo, bent jau gydytojai taip teigia. Bet buvę atvejų, kai laiškas pasimetė, ir tėvai sužinojo tik po gero mėnesio, dėl ko gydymas pradėtas per vėlai...
Nesiimsiu spręsti kas dėl to kalčiausias, nes mano nuomone kaltas tiek paštas, neužtikrinantis kokybiškų paslaugų. Tiek genetikos centras, kuris aplaidžiai vertina informacijos svarbą ir mažųjų ateitį atiduoda į aplaidžiai savo darbą atliekančios įmonės rankas.
kovo 20, 2008
Google letena
Šiandien pamačiau, kad pastarąsias dvi dienas vieną mano tinklalapių google'as tiesiog "užvertė" reklamom. Tinklalapis su neįspūdingu 700 unikalių lankytojų lankomumu vietoje anksčiau buvusių 0.30$ per dieną ėmė generuoti po 8-9$. Džiugu...
Bet pirminiam džiaugsmui atslūgus ėmiau mąstyti. Kodėl lietuviškieji tekstinės reklamos tinklai nesugeneruoja tokių pajamų. Pirma kilusi mintis - kontekstinė reklama.
Taigi, kontekstinė reklama - tai reklama parenkama pagal puslapio, kuriame yra talpinama, tematiką. Viskas gražu logiška ir, pripažinkim, įtikinama. Adsense atveju, manau vertėtų paminėti ir regioną bei kalbą. Jei regioną galima atrinkti pagal IP adresą. Tai su kalba kiek kebliau. Daugelio internautų naršyklės turi nustatytą anglų kalbą. Svetainės kalba irgi ne visada nurodyta, ir tikrai nemanau, kad yra koks 100% patikimas mechanizmas pagal teksto turinį atpažinti kokia kalba jis užrašytas, ypač įvertinant žargoną, šveplavimą ir kitus dalykus. Žinoma, galima "išskaičiuoti" turint regioną, spėjant svetainės kalbą, tikrinant naršyklės kalbą, bet...
Bet nemanau, kad taip daro adsense. Tiksliau nemanau, kad vien tai daro. Lietuviškame savo tinklalapyje esu matęs vokiečių kalba reklamas, nes žinau, kad vieną skiltį dažnai lanko vokiečiai. Taip pat esu matęs rusų kalba reklamas, nes dažnai lankausi rusiškuose tinklalapiuose. Įvertindamas šiuos du faktus, drįsčiau teigti, kad adsense renka informaciją apie svetainės lankytojus ir apie kiekvieno lankytojo įpročius atskirai, kurie vėliau naudojami parenkant "tinkamą" reklamą. Turint galvoje, google siūlomų paslaugų spektrą (adsense, analytics, sitemaps, gmail), jiems tos informacijos net rinkti nereikia, tai padaro patys vartotojai.
Įvertinus aukščiau paminėtus dalykus, galime daryti išvadą, kad vietinės, kaip ir daugelis užsienio mažesnio "kalibro" reklamos sistemų, neturi jokių šansų nurungti tokių sunkiasvorių, kaip google, "kontekstinės reklamos" srityje. Didžiausiu mažųjų privalumu galima būtų laikyti lankstumą ir trumpą reagavimo laiką į rinkos pokyčius.
Bet pirminiam džiaugsmui atslūgus ėmiau mąstyti. Kodėl lietuviškieji tekstinės reklamos tinklai nesugeneruoja tokių pajamų. Pirma kilusi mintis - kontekstinė reklama.
Taigi, kontekstinė reklama - tai reklama parenkama pagal puslapio, kuriame yra talpinama, tematiką. Viskas gražu logiška ir, pripažinkim, įtikinama. Adsense atveju, manau vertėtų paminėti ir regioną bei kalbą. Jei regioną galima atrinkti pagal IP adresą. Tai su kalba kiek kebliau. Daugelio internautų naršyklės turi nustatytą anglų kalbą. Svetainės kalba irgi ne visada nurodyta, ir tikrai nemanau, kad yra koks 100% patikimas mechanizmas pagal teksto turinį atpažinti kokia kalba jis užrašytas, ypač įvertinant žargoną, šveplavimą ir kitus dalykus. Žinoma, galima "išskaičiuoti" turint regioną, spėjant svetainės kalbą, tikrinant naršyklės kalbą, bet...
Bet nemanau, kad taip daro adsense. Tiksliau nemanau, kad vien tai daro. Lietuviškame savo tinklalapyje esu matęs vokiečių kalba reklamas, nes žinau, kad vieną skiltį dažnai lanko vokiečiai. Taip pat esu matęs rusų kalba reklamas, nes dažnai lankausi rusiškuose tinklalapiuose. Įvertindamas šiuos du faktus, drįsčiau teigti, kad adsense renka informaciją apie svetainės lankytojus ir apie kiekvieno lankytojo įpročius atskirai, kurie vėliau naudojami parenkant "tinkamą" reklamą. Turint galvoje, google siūlomų paslaugų spektrą (adsense, analytics, sitemaps, gmail), jiems tos informacijos net rinkti nereikia, tai padaro patys vartotojai.
Įvertinus aukščiau paminėtus dalykus, galime daryti išvadą, kad vietinės, kaip ir daugelis užsienio mažesnio "kalibro" reklamos sistemų, neturi jokių šansų nurungti tokių sunkiasvorių, kaip google, "kontekstinės reklamos" srityje. Didžiausiu mažųjų privalumu galima būtų laikyti lankstumą ir trumpą reagavimo laiką į rinkos pokyčius.
vasario 25, 2008
Ar lietuviai kvailėja?
Labai taiklus straipsnis apie Lietuvos švietimo sistemą. Orginalus straipsnis čia.
vasario 15, 2008
Iš kur atsiranda pinigai
Filmukas pasakojantis kaip atsiranda pinigai arba kaip bankai "iš oro" gamina pinigus.
"Money as Debt"
rusiška versija
angliška versija
"Money as Debt"
rusiška versija
angliška versija
sausio 28, 2008
Vartotojiška visuomenė
Šiandien atsitiktinai aptikau įdomią interneto svetainę, kurioje paprastai ir suprantamai pateikiamas vartotojiškos visuomenės modelis. Bent mane privertė susimastyti. Tikiuosi patiks ir kitiems. Jei galite skirti 20 minučių savo laiko - smagaus žiūrėjimo.
http://www.storyofstuff.com/
http://www.storyofstuff.com/
sausio 18, 2008
Žvaigždės krinta ant žemės
Pastebėjau tokią tendenciją, kad žmonės labiau myli žemiškas "žvaigždes" nei super žvaigždes. Bet koks žmogelis iš kaimo kelis kartus pasivaidenęs per televiziją tampa žvaigžde, gal nelabai ryškia, bet mylima žvaigžde. Tad šiame rašinyje bandysiu pasamprotauti, kodėl ir kas įtakoja tokį visuomenės elgesį. Juk "mūsų laikais taip nebuvo"...
Šiais visuotinės globalizacijos laikais vykstą įdomūs procesai. Interneto ir kitų pažangių komunikavimo priemonių dėka pasaulis tapo žirnio dydžio, atstumų prasme. Tarp žmonių atstumai išnyko, prie vieno virtualaus "stalo" diskusijai gali susėsti žmonės iš skirtingų pasaulio vietų. Pilnavertė diskusija gali vykti tik tarp lygiaverčių žmonių. Taigi technologijų pagalba įsigali virtuali lygybė. Žmonės vis daugiau laiko praleidžia virtualiame "lygiųjų" pasaulyje. Natūralu, kad tokios pat lygybės poreikis atsiranda ir tikrame realiame gyvenime. Juk kurkas maloniau ir lengviau bendrauti su sau lygiu žmogumi, nei su žmogum, kuris turi priemones tavimi manipuliuoti ar įtakoti tavo gyvenimo kokybę. Tokie lygybės principai labiausiai išryškėja interneto platybėse, naujienų portalus pamažu užgožia blogai, bendruomeniniai portalai, virtualūs pasauliai, kuriuose visi vartotojai yra lygiateisiai, kiekvienas gali pareikšti savo nuomonę, poziciją. Juk savo bloge aš rašau ką noriu, ir joks administratorius neateis ir neištrins mano įrašo, nes šiame virtualiame pasaulyje, nėra aukštesnes pareigas užimančio asmens, čia visi lygūs.
Būtent dėl šio lygybės poreikio, labiau vertinami "žemiškieji" žvaigždūnai, išgarsėję per įvairias televizijos laidas, nei tie "nepasiekiamieji". Juk pirmieji yra iš mūsų, eilinių žmogelių, tarpo, kitaip tariant jie toki kaip mes - lygūs. Panašios tendencijos ir kitose gyvenimo srityse, pavyzdžiui politikoj. Matyt socializmas sugrįžta, o gal bręsta demokratija, įgaudama savo tikrąją formą... O galbūt po šimto metų nebebus nei Rusijos, nei Europos Sąjungos, nei JAV, nei Kinijos, o bus tik planeta Žemė o mes visi lygiateisiai žemės piliečiai...
Šiais visuotinės globalizacijos laikais vykstą įdomūs procesai. Interneto ir kitų pažangių komunikavimo priemonių dėka pasaulis tapo žirnio dydžio, atstumų prasme. Tarp žmonių atstumai išnyko, prie vieno virtualaus "stalo" diskusijai gali susėsti žmonės iš skirtingų pasaulio vietų. Pilnavertė diskusija gali vykti tik tarp lygiaverčių žmonių. Taigi technologijų pagalba įsigali virtuali lygybė. Žmonės vis daugiau laiko praleidžia virtualiame "lygiųjų" pasaulyje. Natūralu, kad tokios pat lygybės poreikis atsiranda ir tikrame realiame gyvenime. Juk kurkas maloniau ir lengviau bendrauti su sau lygiu žmogumi, nei su žmogum, kuris turi priemones tavimi manipuliuoti ar įtakoti tavo gyvenimo kokybę. Tokie lygybės principai labiausiai išryškėja interneto platybėse, naujienų portalus pamažu užgožia blogai, bendruomeniniai portalai, virtualūs pasauliai, kuriuose visi vartotojai yra lygiateisiai, kiekvienas gali pareikšti savo nuomonę, poziciją. Juk savo bloge aš rašau ką noriu, ir joks administratorius neateis ir neištrins mano įrašo, nes šiame virtualiame pasaulyje, nėra aukštesnes pareigas užimančio asmens, čia visi lygūs.
Būtent dėl šio lygybės poreikio, labiau vertinami "žemiškieji" žvaigždūnai, išgarsėję per įvairias televizijos laidas, nei tie "nepasiekiamieji". Juk pirmieji yra iš mūsų, eilinių žmogelių, tarpo, kitaip tariant jie toki kaip mes - lygūs. Panašios tendencijos ir kitose gyvenimo srityse, pavyzdžiui politikoj. Matyt socializmas sugrįžta, o gal bręsta demokratija, įgaudama savo tikrąją formą... O galbūt po šimto metų nebebus nei Rusijos, nei Europos Sąjungos, nei JAV, nei Kinijos, o bus tik planeta Žemė o mes visi lygiateisiai žemės piliečiai...
sausio 11, 2008
Legenda apie pasaulio sukūrimą
Nuo seniausių laikų žmogui buvo smalsu kur jis gyvena, kaip atsirado jam žinoma aplinka - žemė. Po ilgų svaičiojimų buvo sutarta, kad žemė tai toks apverstas dubuo, kurį laiko trys padarai. Kadangi žmonės linkę perdėti vertindami savo svarbą ir svorį, tie padarai turėjo būti stiprūs ir dideli, tiksliau milžinai. Žinoma tokius aiškius ir išsamiu kriterijus tenkino tik drambliai-milžinai. Trys dėl to, kad ant trikojės konstrukcijos stabiliausiai stovi, net ir ant nelygaus paviršiaus. O ir šiaip dar apie demokratiją niekas nežinojo tai skaičius trys ir atspindėjo trikampę piramidę - monarchų hierarciją. Kad drambliai ore nekabotų, po kojomis jiems reikėjo pagrindo. Dar viena žemė čia jau netinka, nes ją irgi kas nors laikyt turės, o tai jau rekursija su amžinu ciklu kvepia, todėl šios minties buvo atsisakyta. Taigi drambliai buvo sustatyti ant dar vieno milžino - vėžlio. Matyt jog visiems būtų aišku, kad tvarka ir pavaldumas t.y. teisingumas turi būti. Po tokių ilgų mąstymų jau buvo visi pavargę tai likusę erdvė užpylė vandeniu ir liepė tam vėžliui jame plaukiot, atseit žemiausia grandis visada turi dirbti.
Na štai pasaulis sukurtas, galima ramiai atsipūsti... Bet kur tau, dar gi liko daugybė klausimų! O kokie tų dramblių vardai? Kadangi tai svarbūs padarai, tai ir jų vardai turi būti svarbūs. Tai sukėlė didžiules diskusijas, mąstytojai suskilo į grupuotes, kiekviena iš jų turėjo savo variantus, argumentus ir konra-argumentus. O kadangi diskusijoje svarbiausia ne argumentų gausa ir jų pagrįstumas, o politinis korektiškumas, pirmasis dramblys buvo pakrikštytas... hmm, dėl politino korektiškumo, sakykim, pavadintas politikos vardu. Vėliau buvo pastebėta, kad dėl to korektiškumo Politika (dramblys) neritmingai pradėjo tūpčiot, taip sukeldamas žemės svyravimus. Tam kad atsvert dubenį, pritūpus drambliui, reikia greitai perbėgti visiems į priešingą dubens pusę, o tai reik daryti sinchroniškai. Sinchronišką judėjimą užtikrinti gali tik kai visą pasaulį valdo vienas valdovas, todėl prasidėjo didieji karai ir užkariavimai.
Karams finansuoti buvo sukurti mokesčiai, kurie vis buvo didinami tam, nes karas - brangus žaislas. Įvairaus plauko prekeivos prispausti didžiulių mokesčių pradėjo galvoti, kaip čia pigiau nupirkt ir brangiau bei daugiau parduoti, kad sumokėjus mokesčius dar ir pavalgyti liktų. Maistas beje irgi brango, dėl tų pačių mokesčių. Taip atsirado marketingas (rinkodara). O kadangi tai labai svarbus atradimas žmonėms, antrąjį dramblį pavadino verslo vardu.
Žinoma antrasis dramblys irgi pradėjo tupinėti, bet vėliau pastebėta, kad pirmojo (politikos) ir antrojo (verslo) įtūpstai susiję. Tad bendras žemės svyravimas lyg sumažėjo, tad karai kiek apstojo ar bent tapo netokie globalūs.
Kai tokios globalinės problemos išsisprendė gyvenimas žemėje pasidarė daugiau mažiau pakenčiamas, lyg ir būtų galima ramiai gyventi. Bet kur tau... Vėlgi per tą smalsumą, visiems pradėjo rūpėti kodėl verslo ir politikos įtūpstai sinchroniški? Kodėl trečiasis dramblys netūpčioja? Žemesniuose visuomenės sluoksniuose prasidėjo neramumai, nes sočiai pavalgęs žmogus tampa didelio mąstytoju ir jau jam rūpi, ne tik kaip pavalgyt, ber kur kas globalesni klausimai, kaip ant tai valdininkų algos, ryšiai su prekeivom ir kitom jėgom. Tad didelio susibėgimo metu politikai su verslininkais išrado didyjį PR (liaudyje - viešieji ryšiai). Ir tai buvo toks didelis išradimas, kad tuo vardu buvo pavadintas trečiasis dramblys.
Ir nuo tos dienos visi drambliai tūpčioja sinchroniškai, vienas kito įtūpstą balansuodami. Toks tūpčiojimas taip užsupo žmones, kad jiems jau neberūpėjo, kuo vardu vėžlys ir kur link jis plaukia.
Na štai pasaulis sukurtas, galima ramiai atsipūsti... Bet kur tau, dar gi liko daugybė klausimų! O kokie tų dramblių vardai? Kadangi tai svarbūs padarai, tai ir jų vardai turi būti svarbūs. Tai sukėlė didžiules diskusijas, mąstytojai suskilo į grupuotes, kiekviena iš jų turėjo savo variantus, argumentus ir konra-argumentus. O kadangi diskusijoje svarbiausia ne argumentų gausa ir jų pagrįstumas, o politinis korektiškumas, pirmasis dramblys buvo pakrikštytas... hmm, dėl politino korektiškumo, sakykim, pavadintas politikos vardu. Vėliau buvo pastebėta, kad dėl to korektiškumo Politika (dramblys) neritmingai pradėjo tūpčiot, taip sukeldamas žemės svyravimus. Tam kad atsvert dubenį, pritūpus drambliui, reikia greitai perbėgti visiems į priešingą dubens pusę, o tai reik daryti sinchroniškai. Sinchronišką judėjimą užtikrinti gali tik kai visą pasaulį valdo vienas valdovas, todėl prasidėjo didieji karai ir užkariavimai.
Karams finansuoti buvo sukurti mokesčiai, kurie vis buvo didinami tam, nes karas - brangus žaislas. Įvairaus plauko prekeivos prispausti didžiulių mokesčių pradėjo galvoti, kaip čia pigiau nupirkt ir brangiau bei daugiau parduoti, kad sumokėjus mokesčius dar ir pavalgyti liktų. Maistas beje irgi brango, dėl tų pačių mokesčių. Taip atsirado marketingas (rinkodara). O kadangi tai labai svarbus atradimas žmonėms, antrąjį dramblį pavadino verslo vardu.
Žinoma antrasis dramblys irgi pradėjo tupinėti, bet vėliau pastebėta, kad pirmojo (politikos) ir antrojo (verslo) įtūpstai susiję. Tad bendras žemės svyravimas lyg sumažėjo, tad karai kiek apstojo ar bent tapo netokie globalūs.
Kai tokios globalinės problemos išsisprendė gyvenimas žemėje pasidarė daugiau mažiau pakenčiamas, lyg ir būtų galima ramiai gyventi. Bet kur tau... Vėlgi per tą smalsumą, visiems pradėjo rūpėti kodėl verslo ir politikos įtūpstai sinchroniški? Kodėl trečiasis dramblys netūpčioja? Žemesniuose visuomenės sluoksniuose prasidėjo neramumai, nes sočiai pavalgęs žmogus tampa didelio mąstytoju ir jau jam rūpi, ne tik kaip pavalgyt, ber kur kas globalesni klausimai, kaip ant tai valdininkų algos, ryšiai su prekeivom ir kitom jėgom. Tad didelio susibėgimo metu politikai su verslininkais išrado didyjį PR (liaudyje - viešieji ryšiai). Ir tai buvo toks didelis išradimas, kad tuo vardu buvo pavadintas trečiasis dramblys.
Ir nuo tos dienos visi drambliai tūpčioja sinchroniškai, vienas kito įtūpstą balansuodami. Toks tūpčiojimas taip užsupo žmones, kad jiems jau neberūpėjo, kuo vardu vėžlys ir kur link jis plaukia.
žymės:
humoras,
marketingas,
politika,
sarkazmas,
verslas,
viešieji ryšiai
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)