Legenda apie pasaulio sukūrimą

Nuo seniausių laikų žmogui buvo smalsu kur jis gyvena, kaip atsirado jam žinoma aplinka - žemė. Po ilgų svaičiojimų buvo sutarta, kad žemė tai toks apverstas dubuo, kurį laiko trys padarai. Kadangi žmonės linkę perdėti vertindami savo svarbą ir svorį, tie padarai turėjo būti stiprūs ir dideli, tiksliau milžinai. Žinoma tokius aiškius ir išsamiu kriterijus tenkino tik drambliai-milžinai. Trys dėl to, kad ant trikojės konstrukcijos stabiliausiai stovi, net ir ant nelygaus paviršiaus. O ir šiaip dar apie demokratiją niekas nežinojo tai skaičius trys ir atspindėjo trikampę piramidę - monarchų hierarciją. Kad drambliai ore nekabotų, po kojomis jiems reikėjo pagrindo. Dar viena žemė čia jau netinka, nes ją irgi kas nors laikyt turės, o tai jau rekursija su amžinu ciklu kvepia, todėl šios minties buvo atsisakyta. Taigi drambliai buvo sustatyti ant dar vieno milžino - vėžlio. Matyt jog visiems būtų aišku, kad tvarka ir pavaldumas t.y. teisingumas turi būti. Po tokių ilgų mąstymų jau buvo visi pavargę tai likusę erdvė užpylė vandeniu ir liepė tam vėžliui jame plaukiot, atseit žemiausia grandis visada turi dirbti.

Na štai pasaulis sukurtas, galima ramiai atsipūsti... Bet kur tau, dar gi liko daugybė klausimų! O kokie tų dramblių vardai? Kadangi tai svarbūs padarai, tai ir jų vardai turi būti svarbūs. Tai sukėlė didžiules diskusijas, mąstytojai suskilo į grupuotes, kiekviena iš jų turėjo savo variantus, argumentus ir konra-argumentus. O kadangi diskusijoje svarbiausia ne argumentų gausa ir jų pagrįstumas, o politinis korektiškumas, pirmasis dramblys buvo pakrikštytas... hmm, dėl politino korektiškumo, sakykim, pavadintas politikos vardu. Vėliau buvo pastebėta, kad dėl to korektiškumo Politika (dramblys) neritmingai pradėjo tūpčiot, taip sukeldamas žemės svyravimus. Tam kad atsvert dubenį, pritūpus drambliui, reikia greitai perbėgti visiems į priešingą dubens pusę, o tai reik daryti sinchroniškai. Sinchronišką judėjimą užtikrinti gali tik kai visą pasaulį valdo vienas valdovas, todėl prasidėjo didieji karai ir užkariavimai.

Karams finansuoti buvo sukurti mokesčiai, kurie vis buvo didinami tam, nes karas - brangus žaislas. Įvairaus plauko prekeivos prispausti didžiulių mokesčių pradėjo galvoti, kaip čia pigiau nupirkt ir brangiau bei daugiau parduoti, kad sumokėjus mokesčius dar ir pavalgyti liktų. Maistas beje irgi brango, dėl tų pačių mokesčių. Taip atsirado marketingas (rinkodara). O kadangi tai labai svarbus atradimas žmonėms, antrąjį dramblį pavadino verslo vardu.

Žinoma antrasis dramblys irgi pradėjo tupinėti, bet vėliau pastebėta, kad pirmojo (politikos) ir antrojo (verslo) įtūpstai susiję. Tad bendras žemės svyravimas lyg sumažėjo, tad karai kiek apstojo ar bent tapo netokie globalūs.

Kai tokios globalinės problemos išsisprendė gyvenimas žemėje pasidarė daugiau mažiau pakenčiamas, lyg ir būtų galima ramiai gyventi. Bet kur tau... Vėlgi per tą smalsumą, visiems pradėjo rūpėti kodėl verslo ir politikos įtūpstai sinchroniški? Kodėl trečiasis dramblys netūpčioja? Žemesniuose visuomenės sluoksniuose prasidėjo neramumai, nes sočiai pavalgęs žmogus tampa didelio mąstytoju ir jau jam rūpi, ne tik kaip pavalgyt, ber kur kas globalesni klausimai, kaip ant tai valdininkų algos, ryšiai su prekeivom ir kitom jėgom. Tad didelio susibėgimo metu politikai su verslininkais išrado didyjį PR (liaudyje - viešieji ryšiai). Ir tai buvo toks didelis išradimas, kad tuo vardu buvo pavadintas trečiasis dramblys.

Ir nuo tos dienos visi drambliai tūpčioja sinchroniškai, vienas kito įtūpstą balansuodami. Toks tūpčiojimas taip užsupo žmones, kad jiems jau neberūpėjo, kuo vardu vėžlys ir kur link jis plaukia.